- repežė
- rẽpežė sf. (1) BzF163, repẽžė (2) žr. rupūžė: 1. Rẽpežė nėko nedaro, valkiojas, nė šokt nemoka, tik rėplio[ja], i gan Plik. Rẽpežę gyvą praryna, ka vėžį tura, i išgyna Plik. Mes iš amžių bijom repẽžių Dr. Patikau rẽpežę tokią didelę kaip kepurę Krg. 2. scom. Tu rẽpežė tu, kur repežioji! Kal.
Dictionary of the Lithuanian Language.